Nuo pat įsiveržimo į Ukrainą pradžios 2022 m. vasario 24 d. Rusijos kariuomenė ne tik kovojo su Ukrainos kariuomene, bet ir raketomis atakavo miestus. Tuo sukeldama civilių žmonių žūtis ar sužeidimus, pastatų bei civilinės infrastruktūros sugriovimus. Tokiomis atakomis buvo siekiama sukelti paniką ar baimę, kelti sąmyšį tarp Ukrainos žmonių. Taip pat didinti pabėgėlių skaičių į kitas saugias teritorijas.
10 metų trunkančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą chronologija
2014 metų pradžioje Ukrainoje kilo revoliucija. Prorusiškam prezidentui Viktorui Janukovyčiui atsisakius pasirašyti asociacijos sutartį su ES ir pabandžius įvesti autoritarinį režimą, Kijeve ir kituose miestuose vyko masinės demonstracijos. Įvykiai peraugo į smurtinius susirėmimus su specialiosiomis policijos pajėgomis, dėl kurių žuvo daugiau nei šimtas protestuotojų. Maidano revoliucija baigėsi Viktoro Janukovyčiaus pabėgimu į Rusiją vasario 22 d.
2024 m. Rusija tęsia plataus masto karą prieš Ukrainą.
2024 m. sausio 2 d. Rusija raketomis atakavo Kijevą ir Charkovą, žuvo šeši žmonės ir 127 buvo sužeisti. Ukrainos oro pajėgos teigė numušusios 72 iš 99 paleistų raketų.
Sausio 3 d. Ukraina iš Rusijos nelaisvės grąžino 230 gynėjų ir civilių. Tai pirmasis apsikeitimas karo belaisviais nuo 2023 metų rugpjūčio ir didžiausias nuo visapusiškos Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios.
Sausio 14 d. Ukrainos kariškiai teigė, kad virš Azovo jūros numušė Rusijos Beriev A-50 AWACS lėktuvą ir apgadino Ilyushin Il-22. Pasak Ukrainos, Rusija turėjo tik tris A-50 ir šešis modernizuotus A-50U, ką patvirtino JK gynybos žvalgyba.
2025 m. Rusija tęsia plataus masto karą prieš Ukrainą.
2025 m. sausio 8 d. Rusija aviacinėmis valdomomomis bombomis atakavo Zaporižios miestą Ukrainos pietryčiuose. Pataikyta į miesto centrą – administracinius pastatus, automobilius. Mažiausiai 13 žmonių žuvo ir 133 buvo sužeisti.
2014 m. Karo pradžia. Krymas ir dalis Donecko bei Lugansko sričių buvo okupuoti Rusijos kariuomenės.
2014 m. vasario 20 d. Prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą. Rusijos kariai pirmą kartą neteisėtai kirto Ukrainos valstybinę sieną, planuodami tolesnę Krymo pusiasalio okupaciją.
Vasario 23 – balandžio 7 d. Prorusiškų mitingų banga apėmė miestus Ukrainos rytuose ir pietuose – Luganską, Donecką, Mariupolį, Charkovą, Chersoną, Odesą. Juos organizavo rusų marionetės, siekdamos destabilizuoti padėtį šiuose regionuose ir pažeisti Ukrainos teritorinį vientisumą. Protestai ragino kurti atskiras respublikas ir vyko po Rusijos vėliava.
2018 m. Buvo priimtas įstatymas dėl Donbaso reintegracijos ir prasidėjo Jungtinių pajėgų operacija (JPO). Karinė padėtis pirmą kartą buvo įvesta po incidento Kerčės sąsiauryje.
2018 m. sausio 18 d. Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl Donbaso reintegracijos. Jame Rusija apibrėžiama kaip valstybė agresorė, sakydama, kad kai kurios Donecko ir Lugansko sričių sritys yra neteisėtai okupuotos prorusiškų karių ir yra kontroliuojamos apsišaukėliškos Rusijos okupacinės valdžios.
2023 m. Ukraina pralaužė Rusijos karinę jūrų blokadą, tačiau kovos tęsėsi daugiau nei 1200 kilometrų fronto linijoje.
2023 m. vasarą Ukraina vykdė kontrpuolimą Donecko ir pietų Ukrainos Tavrijos kryptimis. Jo metu buvo išvaduotos kelios gyvenvietės. Iš viso apie 350 kv. km savo šalies teritorijos. Per visus 2023 m. Ukrainos kariuomenė susigrąžino 704 kv. km Ukrainos teritorijos.