2025 m. sausio 3 d. „Registrų centro“ duomenimis Lietuvoje gyvena 3 053 452 asmenys. Iš jų 2 847 479 yra Lietuvos Respublikos piliečiai.
„Registų centro" atviri duomenys skelbia daug įvairios statistinės informacijos. Taip pat ir Lietuvoje gyvenančių asmenų statistiką pagal lytį, pilietybę, amžiaus grupes ir deklaruotą gyvenamą šalies savivaldybę. Nurodyta, kad duomenys atnaujinami kas metus. Aš panagrinėsiu naujausius 2025 m. sausio 3 d. duomenis.
Šiais duomenimis Lietuvoje registruoti 3 053 452 gyventojai. Per metus sumažėjo 21 115 gyventojų. 93,2 proc., 2 847 479 turi Lietuvos Respublikos pilietybę (per metus sumažėjo 11 404), 197 996 (6,5 proc.) turi kitos šalies (per metus sumažėjo 5787) ir 7977 (0,3 proc.) nenurodo savo pilietybės (per metus sumažėjo 3924). Per 2024 m. Lietuvoje gimė 25 599 vaikai (palyginus su 2023 m. 1055 mažiau), o mirė 39 525 asmenys (palyginus su 2023 m. 103 mažiau). Natūrali demografija minus 13 926 asmenys.
Kažkiek situaciją pagerino teigiama migracija, praeitais metais daugiau Lietuvos gyventojų sugrįžo nei išvyko.
Lietuvos gyventojų skaičius savivaldybėse
2025 m. sausio 3 d. „Registrų centro" duomenimis Lietuvoje gyventojų daugiausia registruota:
- Vilniaus m. sav. (632 475, per metus sumažėjo 1441),
- Kauno m. sav. (314 208, per metus sumažėjo 3639),
- Klaipėdos m. sav. (170 519, per metus sumažėjo 1512),
- Šiaulių m. sav. (121 288, per metus padaugėjo 2381)
- Vilniaus raj, sav. (118 475, per metus padaugėjo 1891).
Pastebėjau, kad jei didžiųjų miestų, Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos, gyventojų skaičius per metus sumažėjo, tai jų rajonų padidėjo. Reiškia anksčiau gyvenę mieste, persikėlė į šalia jų esančius rajonus. Arba įvyko administracinis savivaldybių ribų pasikeitimas.
Lietuvos savivaldybės, kuriose mažiausiai registruota gyventojų 2025 m. sausio 3 d.;
- Birštono. sav. (4339, per metus sumažėjo 22),
- Neringos sav. (5404, per metus padaugėjo 46),
- Rietavo sav. (7471, per metus sumažėjo 132),
- Pagėgių sav. (7836, per metus sumažėjo 111),
- Kalvarijos sav. (10 146, per metus sumažėjo 235),
O kur daugiausia padaugėjo gyventojų 2024 m. Lietuvoje?
- Kauno r. sav. per metus padaugėjo 2512 gyventojų ir viso registruota 117 649.
- Šiaulių m. sav. per metus padaugėjo 2381 gyventoju ir viso registruota 121 288.
- Vilniaus r. sav. per metus padaugėjo 1891 gyventojų ir viso registruota 118 475.
- Klaipėdos r. sav. per metus padaugėjo 1264 gyventojų ir viso registruota 75 782.
- Ukmergės r. sav. per metus padaugėjo 1055 gyventojų ir viso registruota 36 543.
Daugiausia sumažėjo gyventojų 2024 m. Lietuvoje:
- Kauno m. sav. per metus sumažėjo 3639 gyventojų ir viso registruota 314 208.
- Utenos r.. sav. per metus sumažėjo 2281 gyventojų ir viso registruota 40 128.
- Klaipėdos m. sav. per metus sumažėjo 1512 gyventojų ir viso registruota 170 519.
- Vilniaus m. sav. per metus sumažėjo 1441 gyventojų ir viso registruota 633 917.
- Panevėžio m. sav. per metus sumažėjo 1375 gyventojų ir viso registruota 88 363.
Lietuvos gyventojų skaičius pagal lytį
„Registrų centro" duomenimis Lietuvoje gyvena 2 847 479 Lietuvos piliečiai (per metus sumažėjo 11 404). Iš jų 1 513 059 (53 proc.) yra moterys (per metus sumažėjo 7385) ir 1 334 420 (47 proc.) vyrų (per metus sumažėjo 4019). Lietuvoje moterų 178 639 daugiau nei vyrų. Ypač didelis skirtumas tarp moterų ir vyrų yra 65-84 metų amžiaus grupėje, kur moterų yra 139 216 daugiau nei vyrų.
Lietuvoje iki 44 m. vyrų yra daugiau nei moterų, o virš 55 metų jau moterų daugiau.
Lietuvos gyventojai pagal amžiaus grupes
Statistika rodo, kad Lietuvos gyventojų vidutinis amžius didėja, vaikų gimsta mažiau, o vyresnio bei pensijinio amžiaus gyventojų tampa vis daugiau. Per 2024 m. nepilnamečių vaikų sumažėjo 3880. Iš jų 0-6 m. vaikų sumažėjo 9542 ir 2025 m. sausio 3 d. buvo 164 791. 7-17 m. amžiaus vaikų 2024 m. padaugėjo 5662 ir šių metų pradžioje buvo 318 811.
Taip pat mažėjo 18-24 m. Lietuvos piliečių, per metus 4074 tapo mažiau ir šių metų pradžioje buvo 179 030. Dar labiau, 10 005, sumažėjo 25-34 m. Lietuvos piliečių ir 2025 m. sausio 3 d. jų Lietuvoje registruota 340 629.
O vyresnio amžiaus Lietuvos gyventojų padaugėjo – 65-84 m. daugiausiai per visas amžiaus grupes, 13 206. Ir buvo didžiausia gyventojų grupė Lietuvoje, 545 240. Taip pat daugėjo ir virš 85 m. Lietuvos piliečių, per metus padaugėjo 2041 ir šių metų pradžioje buvo 82 578.
Apibendrinus, 2025 m. sausio 3 d. Lietuvoje gyvena 483 602 (17 proc.) nepilnamečiai (0-17 m.) (per metus sumažėjo 3880), 1 736 059 (61 proc.) darbingo amžiaus žmonių (per metus sumažėjo 22 771) ir 627 818 (22 proc.) pensijinio amžiaus žmonių (per metus padaugėjo 15 247).
2024 m. gruodžio 31 d. „Registrų centro" duomenimis, Lietuvoje gyvena 400 asmenų, vyresnių nei 100 metų: 354 moterys ir 46 vyrai.
Vyriausia moteris yra sulaukusi 110 metų (gyvena Kaune). Vyriausias vyras yra sulaukęs 103 metų (gyvena Kaune).
Ne Lietuvos piliečių skaičius Lietuvoje
„Registų centro" 2025 m. sausio 3 d. duomenimis kitos valstybės pilietybę turinčių arba jos nenurodžiusių Lietuvos gyventojų yra 205 973 (per metus sumažėjo 9711). Per metus ženkliai sumažėjo moterų, 11 598, ir šių metų pradžioje Lietuvoje jų buvo 51 891, 25 proc. O vyrų per metus padaugėjo 1887 ir šių metų sausio 3 d. jų registruota 154 082, 75 proc.
Taip pat ir kitą pilietybę turinčių gyventojų populiariausi amžiaus intervalai skiriasi nuo Lietuvos piliečių. Daugiausia mūsų šalyje gyvena darbingo amžiaus užsieniečių – 173 812 (84,4 proc. Per metus sumažėjo 1391). Iš jų daugiausiai 35-44 m. amžiaus, 64 409. Ne Lietuvos piliečių nepilnamečių šių metų pradžioje buvo 22 490 (10,9 proc. Per metus sumažėjo 8314) ir 9671 (4,7 proc. Per metus sumažėjo 6) virš 65 m. amžiaus gyventojų. Statistikos duomenimis remiantis galiu teigti, kadangi didžioji dalis ne Lietuvos piliečių yra darbingo amžiaus, jie atvyko į Lietuvą darbo reikalais.
Panašūs straipsniai:
Lietuvos gyventojų skaičius 2023 m.
Duomenų šaltinis:
VĮ „Registrų centras" atviri duomenys https://www.registrucentras.lt/
Svarbu. Publikuojant kituose interneto puslapiuose šios svetainės turinį, prašau nurodyti svetainės pavadinimą duomenugalia.lt.