Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti. Skirtingai nuo LR Valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetai 2015-2023 m. beveik visada buvo pliusiniai. Išskyrus 2020 m. kai buvo išleista 47 mln. eurų daugiau nei surinkta.
Lietuvos Respublikos finansų sistemą sudaro Valstybės biudžetas, Savivaldybių biudžetas, Valstybės socialinio draudimo fondo (VSDF) biudžetas ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas.
Išsamią šių biudžetų finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
LR Valstybės biudžeto pajamas ir išlaidas jau aprašiau kituose straipsniuose. Šį kartą dėmesį skirsiu LR savivaldybių biudžeto pajamoms nuo 2015 m. iki 2023 m.
Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžeto 2015-2023 m. išlaidų analizę galite skaityti kitame straipsnyje. Nuoroda: Lietuvos savivaldybių biudžeto išlaidų analizė 2015-2023 m.
Kiekvienais metais iki lapkričio 15 d. Lietuvos gyventojams, turintiems žemės, reikia sumokėti žemės mokestį. Surinktos pajamos papildo savivaldybių biudžetus. Kas kelis metus žemės vertė perskaičiuojama ir mokestis padidinamas. Remiantis lietuvosfinansai.lt skelbiamais atviraisiais duomenimis panagrinėsiu kaip keitėsi mokestis už žemę 2015-2023 m. Ir kaip savivaldybėms sekėsi vykdyti šio mokesčio surinkimo planus. Taip pat trumpai aprašysiu savo patirtį mokant žemės mokestį bei surašysiu kiek mokėjo senelis už žemę 1927-1943 m.
Lietuvos Respublikos Valstybės biudžetą sudaro pajamos ir išlaidos. Kaip ir bet kuriame biudžete planuojant stengiamės subalansuoti pajamas ir išlaidas. Nes per daug išleidus dažniausiai tenka skolintis trūkstamas lėšas. O skolą kažkada reiks grąžinti. Deja, 2015-2023 m. LR Valstybės biudžete per metus daugiau buvo išleidžiama nei surenkama.
Išsamią LR finansų statistiką galima rasti svetainėje lietuvosfinansai.lt. Ten pat yra ir atviri duomenys, leidžiantys savarankiškai panagrinėti Lietuvos finansus nuo 2015 m.
Aš panagrinėsiu Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto išlaidų duomenis. Šio biudžeto lėšos skiriamos socialinei apsaugai, švietimui, sveikatos apsaugai, ekonomikai, gynybai ir kitoms valstybės paslaugoms.
2024 m. spalio 13 ir 27 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Juose dalyvavo 15 politinių partijų ir koalicijų. Lapkričio 3 d. vyriausioji rinkimų komisija patvirtino Seimo rinkimų rezultatus ir paskelbė, kad juos laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gavusi 52 mandatus.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal rinkimų apygardas, apskritis, miestus, regionus. Nuoroda: https://www.vrk.lt.
2024 m. spalio 13 d. Lietuvoje bus renkami nauji Seimo nariai. Politinė rinkimų kampanija jau vyksta, todėl nusprendžiau paanalizuoti praėjusius ketverius Seimo rinkimus ir rasti kokius nors dėsningumus, kurie leistų prognozuoti šių metų rinkimus.
2024 m. birželio 9 d. vyko rinkimai į Europos Parlamentą. Lietuvoje buvo renkama 11 europarlamentarų. Rinkimuose dalyvavo 15 Lietuvos partijų ir koalicijų.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal savivaldybes, lytį, amžiaus grupes. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys
2024 m. birželio 9 d. rinkėjų skaičius buvo 2 387 327. Palyginus su 2024 m. gegužės 12 d. vykusiu LR Prezidento rinkimų 1 turu, rinkėjų skaičius sumažėjo 14 480.