2024 m. spalio 13 ir 27 d. vyko Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai. Juose dalyvavo 15 politinių partijų ir koalicijų. Lapkričio 3 d. vyriausioji rinkimų komisija patvirtino Seimo rinkimų rezultatus ir paskelbė, kad juos laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) gavusi 52 mandatus.
Nagrinėsiu Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atvirai pateikiamus duomenis apie rinkėjų aktyvumą pagal rinkimų apygardas, apskritis, miestus, regionus. Nuoroda: https://www.vrk.lt.
2024 m. spalio 13 d. rinkėjų skaičius buvo 2 384 368. Palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet rinkėjų skaičius sumažėjo 73 tūkst. 6 didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžy ir Alytuje) rinkėjų skaičius sumažėjo 30 tūkst., o Lietuvos regionuose šiemet buvo 43 tūkst. rinkėjų mažiau.
Šiuose Seimo rinkimuose buvo pakoreguotos rinkimų apygardos. Informaciją ir grafikus apie Seimo rinkimų apygardas galite rasti puslapyje: https://www.vrk.lt/2024-apygardu-ribos
Balsavusių skaičius 1 Seimo rinkimų ture
Šių metų Seimo rinkimuose 1 ture balsavo 1 244 617 rinkėjų. Tai sudarė 52,2 proc. nuo visų registruotų. Palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet atėjo balsuoti 69 591 rinkėju daugiau. 6 didžiuosiuose miestuose dalyvavo 54,29 proc. rinkėjų, o regionuose 50,55 proc. Aktyviausiai balsavo Vilniaus miesto Senamiesčio–Žvėryno apygardoje, 63,95 proc. Mažiausias aktyvumas buvo Nalšios šiaurinėje apygardoje, 41,97 proc. rinkėjų balsavo.
Mažiausiai aktyvūs buvo 18-29 m. rinkėjai, 35,80 proc. visų šios amžiaus grupės rinkėjų. Didėjant amžiaus grupei balsavusių procentas didėjo. Ir didžiausias buvo 65-74 m. amžiaus grupėje, 64,57 proc. Truputį mažesnis virš 75 m., 64,51 proc. Žemiau esančiame grafike parodyta kaip aktyviai balsavo Lietuvos rinkėjai pagal amžiaus grupes visuose 2024 m. vykusiuose rinkimuose.
1 turo balsavimo rezultatai
Pagal 2024 m. spalio 20 d. patvirtintus rezultatus, daugiausia balsų daugiamandatėje apygardoje surinko Lietuvos socialdemokratų partija, 240 503, 19,32 proc. nuo balsavusiųjų skaičiaus. Ši partija daugiau balsų gavo regionuose, 23,68 proc, mažiau miestuose, 14,2 proc.
Antroje vietoje liko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Už juos šiemet balsavo 224 026, 18 proc. Miestuose už šią partiją balsavo 24,21 proc., o regionuose 12,72 proc.
Trečiąją vietą užėmė tik šiemet susikūrusi politinė partija „Nemuno aušra“. Ji gavo 186 305, 14,97 proc. rinkėjų balsų. Miestuose už šią partiją balsavo 11,82 proc. rinkėjų, regionuose – 17,65 proc.
Ketvirtoje vietoje liko Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Ji gavo 114 792, 9,22 proc. rinkėjų balsų. Miestuose už šią partiją balsavo 8,55 proc., o regionuose – 9,8 proc. rinkėjų.
Penkti liko Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, surinkę 95 868, 7,7 proc. rinkėjų balsų. Už šią partiją miestuose balsavo 9,19 proc., o regionuose 6,44 proc. rinkėjų.
Ir šešti liko, per plauką surinkę reikiamą balsų skaičių, kad gautų mandatų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Už šią koaliciją balsavo 87 374, 7,02 proc. rinkėjų. Miestuose už ją balsavo 5,93 proc., o regionuose 7,94 proc. rinkėjų.
2020 m. ir 2024 m. surinktų balsų skirtumas Seimo rinkimų 1 ture
Pabandžiau palyginti kaip pasikeitė rinkėjų pasirinkimas per pastaruosius 4 metus. Partijų ar koalicijų, kurios nedalyvavo 2020 m. Seimo rinkimuose neminėsiu.
Lietuvos socialdemokratų partija, palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet gavo 131 854 rinkėjų balsų daugiau. Iš jų 6 didžiuosiuose miestuose už juos balsavo 40 407 rinkėjais daugiau, o regionuose 91 447 rinkėjų daugiau.
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai, palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet gavo 68 098 rinkėjų balsų mažiau. Iš jų 6 didžiuosiuose miestuose už juos balsavo 32 764 rinkėjų mažiau, o regionuose 35 332 rinkėjų mažiau.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet gavo 16 113 rinkėjų balsų daugiau. Iš jų 6 didžiuosiuose miestuose už juos balsavo 12 138 rinkėjų daugiau, o regionuose 3975 rinkėjų daugiau.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet gavo 117 417 rinkėjų balsų mažiau. Iš jų 6 didžiuosiuose miestuose už juos balsavo 44 833 rinkėjų mažiau, o regionuose 72 584 rinkėjų mažiau. 2022 m. nuo šios partijos atsiskyrė S.Skvernelio šalininkai, įkūrę partiją Demokratų partija „Vardan Lietuvos“. Šių metų Seimo rinkimuose jie surinko 114 792 rinkėjų balsus. Didžiuosiuose miestuose už šią partiją balsavo 48 891 rinkėjas, o regionuose 65 901 rinkėjas.
Laisvės partija, palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet 50 714 rinkėjų balsų mažiau. Iš jų 6 didžiuosiuose miestuose už juos balsavo 27 543 rinkėjais mažiau, o regionuose 23 171 rinkėjų mažiau.
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais, šiemet gavo 8098 rinkėjų balsų mažiau. Iš jų 6 didžiuosiuose miestuose už juos balsavo 896 rinkėjais mažiau, o regionuose 7202 rinkėjų mažiau.
Taikos koalicija (Darbo partija, Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija), palyginus su 2020 m. Seimo rinkimais Darbo partijos balsais, šiemet gavo 83 411 rinkėjų balsų mažiau. Iš jų 6 didžiuosiuose miestuose už juos balsavo 25 930 rinkėjų mažiau, o regionuose 57 481 rinkėjų mažiau.
Gali būti, kad nemaža dalis 2020 m. už šią partiją balsavusių rinkėjų, šiemet pasirinko politinę partiją „Nemuno aušra“. Ši partija šių metų Seimo rinkimuose užėmė trečią vietą, gavusi 186 128, 14,99 proc. rinkėjų balsų. Didžiuosiuose miestuose už R.Žemaitaičio vadovaujamą partiją balsavo 67 453 rinkėjai, o regionuose 118 673 rinkėjai.
Kitos partijos ar koalicijos 2024 m. Seimo rinkimuose 1 ture pasirodė taip:
Nacionalinis susivienijimas šiemet surinko 35 726, 2,87 proc. 2020 m. ši partija gavo 25 098, 2,14 proc.
Lietuvos liaudies partija šiemet surinko 32 813, 2,64 proc. 2020 m. ši partija gavo 2946, 0,25 proc.
Lietuvos regionų partija šiemet surinko 23 547, 1,89 proc. 2020 m. partija vadinosi Lietuvos socialdemokratų darbo partija ir gavo 37 197, 3,17 proc. rinkėjų balsų.
Lietuvos žaliųjų partija šiemet surinko 21 002, 1,69 proc. 2020 m. ši partija gavo 19 303, 1,64 proc.
Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai) šiemet surinko 17 218, 1,38 proc. 2020 m. panašių politinių pažiūrų dalyvavo Centro partija – tautininkai. Prieš 4 metus ji gavo 26 769, 2,28 proc.
Partija „Laisvė ir teisingumas“ šiemet surinko 9367, 0,75 proc. 2020 m. ši partija gavo 23 355, 1,99 proc.
Seimo rinkimų 2 turas
2024 m. spalio 27 d. pakartotiniame Seimo rinkimų ture dalyvavo 878 610, 41,41 proc. rinkėjų. Palyginus su 1 rinkimų turu, dalyvavo 365 440 rinkėjų mažiau.
Daugiausia rinkėjų balsų spalio 27 d. gavo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), 295 157, 35,24 proc. Pakartotiniame rinkimų ture už šios partijos kandidatus balsavo beveik 151 tūkst. rinkėjų daugiau.
Antrą vietą užėmė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Spalio 27 d. jie gavo 210 965, 25,19 proc. balsus. Palyginus su 1 turu surinko beveik 65 tūks. balsų daugiau.
Trečią vietą užėmė politinė partija „Nemuno aušra“ (PP NA). Spalio 27 d. ji gavo 77 506, 9,25 proc. rinkėjų balsus. Palyginimui su 1 turu surinko daugiau nei 36 tūkst. balsų daugiau.
Ketvirtą vietą užėmė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ (DS VL). Pakartotiniame rinkimų ture gavo 57 673, 6,89 proc. rinkėjų balsus. Palyginti su 1 turu, surinko 25 129 balsų daugiau.
Ir penktą vietą užėmė liberalų sąjūdis. Jie spalio 27 d. gavo 56 447, 6,74 proc. rinkėjų balsus. Palyginti su 1 turu, surinko 25 795 balsų daugiau.
25 vienmandatėse apygardose iš 71 buvo išrinkti tie patys Seimo nariai arba tos pačios partijos atstovai kaip ir 2020 m. Seimo rinkimuose.
Iš visų kandidatų, dalyvavusių pakartotiniame 2024 m. Seimo rinkimų ture, tik V.Ąžuolas gavo mažiau rinkėjų balsų, palyginus su 1 turu. Spalio 27 d. už jį balsavo 97 rinkėjais mažiau nei spalio 13 d. Visi kiti kandidatai dalyvavę pakartotiniame rinkimų ture gavo daugiau balsų nei 1 ture.
2 Seimo rinkimų turas pasižymėjo balsavimu prieš konservatorių kandidatus. Visose rinkimų apygardose su TS-LKD kandidatais varžęsi kitų partijų ar koalicijų kandidatai surinko daugiau balsų nei TS-LKD kandidatas palyginus su balsavimu spalio 13 d. Ir daugumoje jų laimėjo vienmandatėse apygardose. Išvardinsiu 10 kandidatų ir rinkimų apygardas, kuriose laimėjęs kandidatas surinko daugiausia balsų palyginus su 1 turu.
- S.Kairys (LS) Centro-Žaliakalnio apygardoje gavo 6703 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš G.Landsbergį (TS-LKD).
- R.Kaunas (LSDP) Aleksoto-Vilijampolės apygardoje gavo 5865 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš P.Lukševičių (TS-LKD).
- S.Luščikas (LSDP) Radviliškio-Tytuvėnų apygardoje gavo 5753 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš A.Čepononį (TS-LKD).
- V.Turauskaitė (LSDP) Kuršo apygardoje gavo 5601 balsą daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš A.Vinkų (LRP).
- I.Kižienė (LSDP) Deltuvos pietinės apygardoje gavo 5508 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš J.Pinskų (LRP).
- V.Šeršniovas (IP) Utenos apygardoje gavo 5461 balsą daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš E.Pupinį (TS-LKD).
- A.Busila (LSDP) Panevėžio vakarinėje apygardoje gavo 5438 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš I.Gaižiūną (TS-LKD).
- L.Kukuraitis (DS VL) Justiniškių-Viršuliškių apygardoje gavo 5365 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš M.Maldeikį (TS-LKD).
- A.Radvilavičius (LSDP) Panemunės apygardoje gavo 5364 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš G.Skaistę (TS-LKD).
- Š.Šukevičius (LSDP) Garliavos apygardoje gavo 5317 balsų daugiau nei 1 ture ir laimėjo prieš J.Urbanavičių (TS-LKD).
Duomenų šaltinis:
Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos atviri duomenys. Nuoroda: https://www.vrk.lt/atviri-duomenys