Įmonė „Registrų centras“ skelbia įvairius duomenis apie Lietuvoje registruotus juridinius asmenis. Šie duomenys atnaujinami kas mėnesį. Šiame straipsnyje panagrinėsiu Lietuvoje registruotus juridinius asmenis 2024 m. sausio 1 d. duomenimis.
Juridinis asmuo (angl. Legal entity) tai savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti teises ir pareigas. Juridiniai asmenys gali būti viešieji (valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės) ir privatieji, ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės. Taip šį terminą apibūdina Rūta Vainienė.
Juridinių asmenų skaičius
VĮ „Registrų centras“ duomenimis iki šių metų sausio 1 d. Lietuvos Juridinių asmenų registre buvo registruoti 238 924 juridiniai asmenys. Daugiausia jų buvo registruota Vilniaus mieste – 89 400. Antroje vietoje Kauno m. – 30 686 ir trečioje Klaipėdos m. – 12 670.
Per 2023 metus buvo įregistruoti 41 847 nauji juridiniai asmenys. O išregistruoti 27 163.
35 255 Juridinių asmenų registre nurodytas teisinis statusas kaip inicijuojamas likvidavimas ar likviduojamas. 634 asmenų įrašuose nurodyta kaip bankrutuojantis ar bankrutavęs. 529 juridinių asmenų statusas įrašytas kaip pertvarkomas, reorganizuojamas, restruktūrizuojamas.
Didžioji dauguma juridinių asmenų registruota kaip uždarosios akcinės bendrovės(UAB), UAB filialas arba UAB atstovybė, 117 387. Tai sudaro 49 proc. visų juridinių asmenų skaičiaus. Antroje vietoje pagal dydį yra mažosios bendrijos bei jų filialai – 47 022 (19,7 proc.). Treti – individualios įmonės ir jų filialai. Jų skaičius yra 28 499 (12 proc.). Po jų eina asociacijos, jų atstovybės ir jų filialai su 14 092 (6 proc.) registruotais juridiniais asmenimis. Penktos lieka bendrijos ir sodininkų bendrijos. Jų skaičius 10 469 (4,4 proc.) įrašų. Ir šeštos su nedaug mažiau registruotų juridinių asmenų yra viešosios įstaigos, jų filialai bei atstovybės – 10 337 (4,3 proc).
Kitų tipų juridinių asmenų registruotų įstaigų skaičius nepakyla 3000. Iš jų galima paminėti užsienio juridinio asmens atstovybes ar filialus – 1556 įrašų, žemės ūkio bendroves ir jų filialus – 544, akcines bendroves ir filialus – 321. Tik 13 registruota juridinių asmenų kaip valstybinės įmonės ar jų filialai.
Juridinių asmenų amžius
Kaip rodo VĮ „Registrų centro“ 2024 m. sausio 1 d. pateikti duomenys, Lietuvoje daugiausia juridinių asmenų registruota per pastaruosius 4 metus – 57 865. 2015-2019 m. registruota 48 805, 2010-2014 m. – 39 997, 2005-2009 m. – 24 555, 2000-2004 m. – 20 744, 1995-1999 m. – 27 684, 1990 m. kovo 11 – 1994 m. – 19 255 veikiančių juridinių asmenų. Dar 18 juridinių asmenų yra registruoti iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo. 1999 m. spalio 19 dieną buvo įregistruota daugiausiai 517 naujų jurdinių asmenų.
O 1980 m. sausio 25 d. yra seniausias įrašas apie įregistruotą sodininkų bendriją Trakų rajone. 1990 m. gegužės 29 d. buvo įregistruota pirma ir seniausia uždaroji akcinė bendrovė „Tarptautinė statybos korporacija“. Pagal įrašus ši ir anksčiau minėta sodininkų bendrija veikia iki šiol.
Dar noriu atkreipti dėmesį, kad 1990 m. sausio 17 d. yra įregistruota Lietuvos socialdemokratų partija. Tai yra seniausias įrašas apie politinę partiją kaip juridinį asmenį.
Jei imtume duomenis apie jau išregistruotus juridinius asmenis, tai jų daugiausia išsiregistravo per paskutinius 4 metus nuo 2020 m. Tokių įrašų buvo 63 286. Palyginimui 2015-2019 m. buvo išregistruota daug mažiau – 36 631 juridinis asmuo, 2010-2014 m. dar mažiau – 19 616. Imant dienas, tai išsiskyrė kelios dienos 2016 m. lapkričio 28-gruodžio 1 d. bei gruodžio 13-14 dienomis per dieną buvo išregistruota po 2000 juridinių asmenų. Kitomis dienomis toks skaičius nesiekė net 1000.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę 1990 m. pirmosiomis dienomis daugiausia įsiregistruodavosi individualios įmonės, kurios dažnai būdavo ir išregistruojamos tą pačią dieną arba veikdavo kelias dienas.
Įdomybės su adresais
Registruojant juridinį asmenį turi būti nurodomas ir registracijos adresas. Registre tokių unikalių adresų yra 137 637. Tai yra beveik dvigubai mažiau nei yra registruotų juridinių asmenų. Pasirodo, kad yra tokių adresų, kuriuose yra registruoti šimtai juridinių asmenų. Daugiausia tokių yra Vilniuje, šiek tiek mažiau Kaune. TOP6 adresų, kuriuose yra virš 1000 juridinių asmenų: Vilniuje – V.Nagevičiaus g. 3, Vilniuje, 3076 juridinių asmenų, Perkūnkiemio g. 13-91 – 2253, Architektų g. 56-101 – 1722, J.Savickio g. 4-7 – 1508 bei Laisvės pr. 60 (Spaudos rūmai) – 1350 juridinių asmenų. O Kaune išsiskiria adresas Partizanų g. 61-806, 1600 įmonės.
Kituose Lietuvos miestuose ar miesteliuose tokių registravimo atvejų vienu adresu yra žymiai mažiau. Pvz., Panevėžyje Įmonių g. 5D-3 registruoti 238 juridiniai asmenys, Kauno r. sav., Domeikavos sen., Šakių k., Tvenkinių g. 8A-54 – 169, Pasvalio r. sav., Vaškų sen., Nairių k., Maučiuvio g. 17-4 – 156. O trečiame pagal dydį Lietuvos mieste ne tokie dideli skaičiai. Klaipėdoje, Taikos pr. 24-13 registruoti 128 juridiniai asmenys.
Viename straipsnyje internete tokia situacija buvo nagrinėta. Ir nustatyta, kad tokiuose skruzdėlynuose dažniausiai registruojamos įmonės, kurių vadovai yra iš užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos šalių. Taip pat asmenys, nenorintys nurodyti savo ar giminaičių gyvenamos vietos kaip įmonės adreso, registruodavo įmones dažniausiai pasikartojančiais adresais.
Tokių adresų paslauga yra mokama ir kaina didėja priklausomai nuo to kiek registravimo adresas yra arti miesto centro.
Regionuose vienodą registracijos adresą turinčių įmonių gali būti, kad daugės norinčių gauti papildomų taškų ES fondų finansavimui. Skelbiamose naujose ES finansavimo priemonėse pasitaiko dažnas reikalavimas, kad įmonė, norinti finansavimo, turi būti ne iš Vilniaus apskrities.
Juridiniai ūkio subjektai
Ūkio subjektas – įmonės, jų junginiai (asociacijos, susivienijimai, konsorciumai ir pan.), įstaigos ar organizacijos arba kiti juridiniai ar fiziniai asmenys, kurie vykdo ar gali vykdyti ūkinę veiklą Lietuvos Respublikoje arba kurių veiksmai daro įtaką ar ketinimai, jeigu būtų įgyvendinti, galėtų daryti įtaką ūkinei veiklai Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo subjektai laikomi ūkio subjektais, jeigu jie vykdo ūkinę veiklą.
Oficialios statistikos portalo duomenimis, 2024 m. pradžioje Lietuvoje veikė 142 954 ūkio subjektai. Tai sudaro 60 proc. visų Juridinių asmenų registre registruotų juridinių asmenų. Per metus veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 20 496, 16,7 proc.
Visi veikiantys ūkio subjektai skirstomi į grupes pagal ekonomines veiklas. Tokių grupių yra 19. 2024 m. sausio 1 d. duomenimis, daugiausia ūkio subjektų užsiimė didmenine ir mažmenine prekyba; variklinių transporto priemonių ir motociklų remontu, 30 882 arba 22 proc. nuo visų Lietuvoje veikiančių ūkio subjektų. Truputį mažiau buvo užsiimančių profesine, moksline ir technine veikla – 17 496 (12 proc.), treti lieka statybos veikla užsiimančios įmonės – 14 366 (10 proc.). Ketvirtoje vietoje buvo kitą aptarnavimo veiklą deklaravę ūkio subjektai. Jų yra 13 187 (9 proc.). Ir penketuką baigė ūkio subjektai užsiimantys apdirbamosios gamybos veikla – 10 606 (7,4 proc.).
O mažiausiai ūkio subjektų užsiėmė kasybos ir karjerų eksploatavimo veikla, 188 (0,1 proc) ūkių. Truputį daugiau vandens tiekimo, nuotekų valymo, atliekų tvarkymo bei regeneravimo veikla užsiimusių – 388 (0,3 proc.). Ir treti nuo galo liko viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo sveikatos draudimo ekonomine veikla užsiėmę ūkio subjektai – 464 (0,3 proc.)
Per metus daugiausia padaugėjo prekyba bei transporto priemonių remonu užsimančių įmonių, 4040. Antri sekė kita aptarnavimo veikla užsiimantys subjektai. Jų per metus padaugėjo 3802 ir treti buvo dirbantys statybos sektoriuje – 2525.
O per 2023 metus daugiausia, 314, sumažėjo ūkio subjektų, užsiimančių kita aptarnavimo veikla.
Kiek sumokėta mokesčių?
Valstybės duomenų agentūra savo svetainėje skelbia duomenis kiek įmonės ir gyventojai sumokėjo mokesčių 2023 metais. Viso 2023 m. valstybė gavo 16 070 mln. eurų. Lietuvoje registruotos įmonės sumokėjo 10 027 mln. eurų, 62 proc. visų sumokėtų mokesčių dalies. Likusią dalį, 5 755 mln. eurų, mokėjo fiziniai asmenys.
Pagal ekonomines veiklas, daugiausia mokesčių mokėjo juridiniai asmenys, užsiimantys didmenine bei mažmenine prekyba arba variklinių transporto priemonių bei motociklų remontu. Jų sumokėta suma viršijo 5,3 mlrd. eurų (35 proc. visos sumokėtų mokesčių dalies). Antri pagal sumokėtų mokesčių dalį buvo juridiniai asmenys, deklaravę veiklą apdirbamoji gamyba. Jų dalis buvo beveik 2 mlrd. eurų, (13 proc.). Toliau einantys ūkio subjektai užsiimantys transporto ir saugojimo veikla mokėjo 876 mln. eurų. (5,7 proc.). 4 vietoje rikiavosi juridiniai asmenys, užsiėmę nekilnojamojo turto operacijų veikla. Jie 2023 m. sumokėjo 794 mln. eurų (5,2 proc.) mokesčių. Ir penketuką uždaro ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla buvo profesinė, mokslinė ir techninė veikla. Jų sumokėtų mokesčių dalis buvo 721 mln. eurų (4,7 proc.).
Pažiūrėjus į kitą pusę, kas mažiausiai mokėjo mokesčių, tai atkreipiau, kad statybos sektoriuje dirbantys 13 669 ūkio subjektai į valstybės biudžetą sumokėjo 488,6 mln. eurų (3,2 proc.). Ir vieną mažiausių įnašų į valstybės kraitį 2023 metais įnešė 13 053 juridiniai asmenys užsiimantys kita aptarnavimo veikla, 53 mln. Eurų (0,3 proc.).
Top10 mokesčių mokėtojų
Ir pabaigai surašysiu 10 įmonių daugiausia 2023 m. Lietuvoje sumokėjusių mokesčių į Valstybės biudžetą. Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) skelbiamais atviraisiais duomenmis, 2023 m. daugiausia mokesčių mokėjo:
- AB „Orlen Lietuva” – 528 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 88 mln. eurų daugiau.
- UAB „Okseta”, užsiimanti naftos produktais. 2023 m. sumokėjo 302 mln. eurų. 2022 m. 14 mln. mažiau.
- UAB „Ignitis” – 285 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 108 mln. eurų daugiau.
- UAB „Circle K Lietuva“ – 241 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 64 mln. eurų mažiau.
- UAB „Philip Morris Baltic“ – 234 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 7 mln. eurų mažiau.
- AB „Klaipėdos nafta“ – 230 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 24 mln. eurų daugiau.
- UAB „Sanitex” – 218 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 7 mln. eurų mažiau.
- UAB „Maxima LT” – 169 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 16 mln. eurų mažiau.
- UAB „MV GROUP Distribution LT” – 159 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 65 mln. eurų mažiau.
- UAB „Lidl Lietuva” – 139 mln. eurų. 2022 m. sumokėjo 11 mln. eurų mažiau.
Duomenų šaltinis:
VĮ „Registrų centras" atviri duomenys https://www.registrucentras.lt/
Oficialios statistikos portalas https://osp.stat.gov.lt/
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atviri duomenys https://www.vmi.lt